Kai protas suvokia prieš pasibeldžiant beprotystei tau į duris

   Prieini prie traukinio bėgių, lėtai juos nužvelgi ir pagalvoji, kaip viskas paprasta ir gražu. Pakeli galvą, ieškodamas mažų dangaus švieselių, tačiau pamatai tik mažą ir ryškų jaunaties mėnulį, bliuziškai lėtu ritmu lendantį iš juodžiausių debesų. Galvoji, kad nori viską pamiršti ir ramiai paskęsti šioje, pilnoje kasdieniškų gaidų, beprotybės pilkoje masėje. Išsitrauki cigaretę, susirandi geltoną žiebtuvėlį ir mėgini prisidegti. Vėl ir vėl, ir vėl, bet suvoki, kad vėjas ne tavo pusėje. Tada pakeli galvą ir apsidairai aplink. Pastebi visas tas pilkas būtybes, kurių nematei ligi šiolei. Jie visi tokie maži, pilki, vienodi ir kasdieniški su smilgstančiais, vos įžiūrimais pagaliukais tarp pirštų. Tai taip apmaudu. Tada atsidūsti, išsitrauki iš kišenės dėkliuką, padedi nelemtą cigaretę atgal ir giliai įkvėpdamas užsimerki. Lėtai pramerki akis, palengva pirštas nuslysta žiebtuvėlio ratuku ir tu jau žiūri į vos rusenančią liepsnelę. Ir tuo pačiu bliuzišku ritmu mėnulį atiduodi nakties tamsai, prižadėdamas jam, kad tu neprisidėsi prie tos rūke paskendusios pilkos beprotystės.

Go beyond the cover

Ėjau.. Į nežinia kur ir nežinia nuo ko. Užsukau nusipirkti kavos į savo mėgiamą vietą. Sutikau kažką pažįstamo, tačiau aš nesustojau. Nusisukau ir ėjau toliau. Bėgau nuo žmonijos. Kuo toliau , tuo labiau jaučiausi apsupta ir spaudžiama nepažįstamos esybės. Kuo toliau tuo aiškiau ėmiau suprasti, kad aš esu niekas. Visiškas niekas, nieko nereiškiantis šiam sumautam pasauly. Vis tolyn ir tolyn. brendant gilyn. Kol galiausiai stovėjau lig pusės kūno vandenyje. Bangos mane stumdė tai į vieną pusę , tai į kitą, kol suvokiau, kad turiu bėgti iš čia. Skristi tolyn. Tačiau, man nepastebėjus, banga pasiglemžė mane ir pradėjo nevaldomai blaškyti ir nešti žmonijos link. Atgal į tą kančių narvą.. iš kurio taip lengvai neištrūksi. Protui nesusivokiant bandžiau ieškoti išeities, mėginau kabintis už oro, gal lyg tyčia tuo metu jis galėtų virsti kieta mase, kuri sulaiko mane nuo pražūties. Tačiau pati mirtis mane šaukė ir laukė kol pasibelsiu į jos duris. Taip nekantriai kikendama laukė ir stebėjo pro mažą mažą plyšį. Staiga ranka užčiuopė kažką kieto. Nors ir skendau bangų putose, širdyje atgimė nauja viltis.. Nauja viltis pabėgti nuo kančios. Ir aš buvau teisi. Į mane buvo įremtas ginklas. Galingas masyvus ginklas, kuris ir išvadavo mane. Mano kelionė baigėsi. Lygiai čia pat, kartu su kančia. Mirtie, dabar aš tavo. 

Days Like This

Keistas paukščių čiulbėjimas tamsiai giedrą naktį.
Vilko staugimas, kaip ir tolygus mėnulio atsakas.
Sidabro žvaigždėmis nuklotas pasaulis.

Tylūs gyvenimai ant piktai šnarančių lapų. 

...O aš.
 Kuždu tau į ausį kažką apie tamsą.

Ar girdi mane? 

Ar bent jauti, kad esu šalia?

Don't fear the gods, and don't worry about death.

Tarsi iš gilaus miego pašoka mano protas ir bando suvokti, kur aš esu, ką darau, kodėl aš čia esu ir kas po velnių čia dedasi. Ties ketvirtąja susivokimo sekunde suprantu, kad randuosi kažkur laukuose, akinančiai saulėtą dieną. Bent jau taip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Bet tada viskas pradeda staigiai temti. Su kiekviena sekunde viskas darosi vis sunkiau įžiūrima. Bet tik tada pradedu jausti kūną, suvarstytą šalčio ir skausmo, o tu laikai atrėmęs ginklą man į smilkinį. Iššiepęs tą beprotišką šypseną, tik patvirtinančią, kad esi toks pats beprotis kaip ir aš. Ir tas tavo žvilgsnis.. Žinau, kad aš jį pažįstu. Net per daug gerai pažįstu. Akys trokštančios skausmo, kraujo ir mirties. Žvelgiu į tave su nuostaba ir jaučiuosi taip, lyg pati žiūrėčiau į save. Ir manau, tu tai puikiai supranti. Tau net suprasti nereikia, tu tai žinai. Žinai, kad aš ir pati jau trokštu, jog nuspaustum gaiduką. Ir su kiekviena sekunde nekantrumas vis veržiasi laukan, kartu su augančia šypsena mano veide. Pažvelgiu tau tiesiai į akis tarsi sakydama "We're the same", o tu tik atsakai "And we know that" ir parodai savo užburiančiai velnišką šypseną dar aiškiau, tuo pačiu metu nuspausdamas gaiduką... Im' happy now. Bet su ta mintim nubundu, lėtai atsimerkiu, apsikabinu tave dar stipriau ir pakuždu "Thank You, Darling. Now.. I Love You More."

What Else Is There ?

Vienišas ir susimastęs klajoju po vietas nykiausias,

pasirengęs sprukti, jei tik akys

išvystų žmonių pėdas, smėlyje įspaustas..