trečiadienis, rugpjūčio 10, 2011

And don't your freedom make you feel so small?


Realybė yra keista .. rodos žinai ir gali viską nuspėti, tarsi vaidintum kokiame visiškai nuspėjamo filmo scenarijuj ištardamas žodžius "you met me at a very strange time in my life". Ir tai viskas tik dėl to, kad žinotum kaip elgtis, kaip išvengti klaidų ir suvaidinti filmą teisingai? juk žnai , kad eilinį sykį tau to nepavyks. Nes kaip visada pasirenki veikėją, kuris nėra išrinktasis, kuris nėra laimingas ir filmo gale vis tiek mirs. Nuskandindamas savo sielą tarp skrajojančių piranijų tavo sapnuose. Viskas taps raudona nes aplink atsiras maži kraujo lašeliai. Skrajojantys lašeliai, kuriuos tu ir taip kasnakt matai, lieti, ragauji, jauti. Salsvai sūru, bet malonu. Juk tai nėra taip blogai. Kaip jau vienas žmogus sakė, aplinkui skraidanti piranija yra visai kieta. O jei jų daug, tai būtų visai kaip mano sapne. Vienas netikslus judesys ir tu tampi gardžiu užkandžiu. Gal ir nieko tokia filmo pabaiga. Neypatingai dramatiška, bet turiu pripažinti, kad likti skraidžiojančia siela, tarp savo mažų kraujo lašiukų įsivaizduojamoje visatos erdvėje, skamba visai įdomiai ir viliojančiai ..


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą