Life is so strange.. and sometimes I hate its ways.
Kartais norisi užsidaryti į urvą ir neišlysti tol, kol instinktai nepradės reikalauti trumpalaikio dėmesio. Tada , kaip koks samarietis papuolęs į nepažįstamas vietoves, išlindęs apsidairai, pasižiūri kas naujo, kaip žmonės mutavę gyvenę atskirai nuo tavęs ir vėl sulįsti ton vietovėn, kur supa tik išgalvotas pasaulis, sukurtas neapsakomai tikroviškų sapnų. Niekas nei pasigestų, nei kam būtum reikalingas. O kam išvis to reikia ? That day is coming. Itis coming closer. One day.. one day. I'm waiting for it.
Jei esi užsidarius, tai nieko nuostabaus kad niekas nepasigenda. Tokius užmiršta labai greit.
AtsakytiPanaikintiTai ir gerai, niekas nereikalauja dėmesio, kas mane dažniausiai labai vargina. (:
Panaikinti