Kaip beviltiškai pasijunti, kai supranti, kad viskuom, kas tikrai nuoširdžiai patinka, užsiimi nerimtai... Tiek daug visokių norų.. Tiek daug visokių užsiėmimų, kuriais mielai užsiimtum.. Ir taip užsiiemi visais po truputuką.. Bet va čia ir bėda yra.. Po truputuką.. Nieko rimtai ir labai.. Taip ir stoviu blaškoma skirtingų vėjų.. Noriu visko, o galiausiai liksiu be nieko.. Taip ir būna.. Taip ir bus.. Rodos yra tiek pasirinkimų, tiek pasaulių, tiek likimų.. Bet imi ir neišsirenki nei vieno.. Tie pasaliai rodos maži.. Kažkokie neužtektini.. Nepilni.. Nors atrodo.. Nustotum bėgti.. Sustotum, pasiliktum nors vienam iš tų gyvenimų ir būtum laimingas.. Galėtum turėti viską.. Būti savo srities pats pačiausias ir geriausias.. Bet ne.. To tau neužtenka, nusisuki ir keliauji toliau.. Link dar didesnių kryžkelių.. Link dar didesnių ir svarbesnių pasirinkimų.. O tu taip vis vengi ir grimzti giliau ir vis giliau.. Tie paslaptingi gyvenimo takai takeliai.. Gyveni ir vis nesusirandi sau to galutinio tikslo.. Galų gale ir nežinai ko siekti, ko norėti.. Taip ir stovi kryžkelėje visą gyvenimą.. Gal net sakyti 'stovi' neteisinga.. Nes galiausiai gaunas, kad ten apsigyveni.. Kaip ta vargana siela, nerasdama teisingo kelio.. Tik va baisu, kai tas tikrasis noras išsiverš iš gelmių ir pagaliau žmogaus siela supras, ko nori... Tas tavasis likimo traukinys bus seniai nuriedėjęs savo aptrupėjusiais bėgiais.. Nebesimatys net žymių.. ir vėjas pūs į kitą pusę.. Taip ir būna.. kai vargšas žmogus nežinai ko nori.. o gal ir žinai, bet nori per daug.. Eh, liksim sėdėti toje pamirštoje kryžkelėje ir lauksim, kol kokie nors paslaptingi vėjai nupūs nuosavus akmenukus kuria nors kelio linkme.. link to vienintelio tikriausio ir užtikrinčiausio pasaulio.. arba ne..
"Some of the most interesting people I know, don't know what to do with their lives."
Is it true?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą