Nemiegoti vien tam, kad pamatyti tą ryto grožį, tą paslaptingą miglą.. Kylančią raudoną saulę už tolimų gilių miškų.. tos neapsakomo grožio miglos nusėtus laukus, saulės pirmuosius spindulius, besiveržiančius per pūkuotas debesų viršūnes link paslaptingos žemiškos rasos skraistės... Tie maži mirgantys rasos lašeliai, tarsi gydantis vandens šaltinis, suteikiantis tyrą gyvybę , prikeliantis visą pasaulį iš gilaus ir tamsaus miego. Tie rytiniai traukinio garsai, atstojantys didingiausią muziką. Lekiantys traukinio bėgiai .. vienas po kito tik.. Tik .. Tik. Tik.. Nešvarios mintys kabančios laukų migloje. Viskas taip tyra. Nepaprastas rytas.. Ir tas nerimas.. Bėgantis užnugario šešėly.. Žinau. Jis už manęs.. tūno ir laukia paskutiniame vagone... Tyliai laukia, kol nusisuksiu ir prarasiu savo budrumą... Kad galėtų pasiglemžti mane savo visų užmirštame krašte... Tamsioje.. liūdnoje amžinybėje..
Ir tos.. Tyroje ryto upėje nuskendusios mintys, apgaubtos migla ir užrakintos šventais ryto saulės spinduliais... Nenoriai veržias laukan... Jos nori būti išklausytos.. išgirstos ir.. pamatytos... Bet niekam nevalia jų regėti... Tai kas per daug šventa... Tiesiog nugrims tolyn... Rytinis tylos vandenynas iš lėto jas pasiglemž į savo užmaršties gilumas.. giliausias gelmes... Užrakins savo švenčiausiais pažadais... Ir nebepaleis... Nebepaleis... kol nepažadėsi jų saugoti tvirtai savyje... Kai išgirsi ir pamatysi... Jos ne tau... Ir ne man..
Ta karšta kava.. migla.. saulė.. dangus.. medis.. rasa.. traukinys.. aš.. pieva.. garsai.. nerimas.. tuštuma.. liūdesys.. ilgesys ir .. Tobuliau nebūna... Ne būna.. bet ne dabar.. Tie lekiantys bėgiai vienas po kito tik.. Tik.. Tik.. Tik.. ir tyrai nešvarios mintys.. mano galvoje.. mano širdyje.. Tačiau viskas liko ne čia.. kitame vagone.. kitame traukinyje.. kitame kelyje.. tuo pačiu metu keliaujančiame į priešingą pusę... Vis tolyn ir tolyn.. Tas tobulas ankstus rytas...
Gražu ^_^
AtsakytiPanaikinti